Paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830 – 1900 m.“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos Vilniuje sulaukė stulbinančio pasisekimo. Radvilų rūmuose tik kiek ilgiau nei tris mėnesius veikusią parodą aplankė per 24 tūkstančius lankytojų. Kiekvieną dieną parodos sales užplūsdavo pavieniai žiūrovai (ypač moterys), ekskursijos, edukacinėse programose dalyvaujantys vaikai, jaunimas ir šeimos. Džiaugdamasis parodos sėkme ir ypač norėdamas pradžiuginti Lietuvos moteris kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas sutiko atnaujinti bei papildyti šią parodą naujais eksponatais, o LDM direktorius Romualdas Budrys pasiūlė naujai parodos koncepcijai puikią erdvę - Taikomosios dailės muziejų.

Atnaujintoje parodoje lankytojams pristatomi itin reti karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio (1837–1901) moterų kostiumai ir daugybė aksesuarų – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų, dabar jau užmirštų, drabužių priedų. Pasak Aleksandro Vasiljevo, „ši paroda – dovana moterims ir puiki proga pajusti, kaip puošėsi XIX amžiaus damos, kokie suvaržymai jas ribojo. Įdomu tai, jog Viktorijos epochos suknelių liemens apimtis buvo vos 55 cm, lieknų moterų – 50 cm, pilnos moterys turėjo tilpti į 65 cm pločio per liemenį sukneles. Batsiuviai tais laikais moterims dažniausiai siūdavo 33 – 34 dydžio batus. Ponios ir ponai nebuvo aukšti: vidutinis moters ūgis siekė 1.50 – 160 m, vyrų – 1.70 – 1,75 m.

Moteris ypač turėtų sudominti XIX a. 6–7 dešimtmečių vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais, dėvėtos XIX a. 7–8 dešimtmečiais. XIX a. pabaigoje drabužių madoje triumfavo moderno stilius, kurio formavimąsi įtakojo Japonijos kultūra. Ryškias anilines audinių spalvas pakeitė švelnūs pasteliniai, peršviečiami vandens atspalvių tonai. Madingi tapo gėlių motyvai – aguonos, vilkdalgiai, hortenzijos.

Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, tačiau XIX a. turtingi Vilniaus miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis.“

Daugiau informacijos: www.ldm.lt